Patirtinis mokymasis arba kaip mes iš tikrųjų galime pasiekti realių pokyčių?

Visi žinome, kad patirtis – geriausias mokytojas. Bet ar tikrai suprantame, kaip tą patirtį įprasminti?

Patirtis, pati iš savęs, nėra patirtinis mokymasis. Norėdami apibrėžti patirtinį mokymasi, turėtume pridėti, kad tai yra supratimo ar elgesio pokytis per patirties refleksiją. Man asmeniškai šį mokymosi konceptą geriausiai apibrėžė David A. Kolb keturiuose patirtinio mokymosi komponentuose (D.A.Kolb, 1984): konkrečiosios patirties, refleksyvaus stebėjimo, abstraktaus konceptualizavimo ir aktyvaus eksperimentavimo, o jei paprasčiau:

PATYRIMAS -> REFLEKSIJA -> IŠVADOS -> PRITAIKYMAS.

Pasidalinsiu ir keletu įžvalgų, kurias sukaupiau per pastaruosius 10 metų dirbant su jaunimo bei suaugusiųjų švietimu (šios įžvalgos vienaip ar kitaip sukrenta į prieš tai minėtus mokymosi komponentus). Tikiuos tai padės įsivertinti ar jūsų planuojami patirtiniai mokymai bus išties efektyvūs:

1. Saugi aplinka. Siekiant kokybiško mokymosi – dalyviai turi jaustis saugūs daryti, reflektuoti, diskutuoti. Jei grupėje nėra sukuriama saugi aplinka – dalyviai gali neatsiverti mokymosi procesui ir paprasčiausiai strigti vienoje iš mokymosi komponentų ar tiesiog neįsitraukti.
2. Darbas grupėje. Į besimokančiojo patirtį, mokantis grupėje, įsitraukia dar keletas itin naudingų komponentų: santykis ne tik su informacija ar situacija, bet ir lektoriumi bei visa grupe ir galų gale, lengviau suprasti ir patį save per kitų patyrimą. Čia galima priminti ir daugiau naudingų aspektų mokymuisi grupėje: gebėjimas iįgirsti, aktyviai klausytis, suprasti kito nuomonę, kurti santykį, valdyti emocijas ir t.t.
3. Refleksija (lot. reflexio – atsigręžimas). Tai aktyvus įsitikinimų svarstymas bei tyrynėjimas, kuris patvirtina arba paneigia tolesnes išvadas. Konsultantui tikrai nėra lengva po patirties užduoti aštrų klausimą, kuris iš tikrųjų padeda mokymų dalyviui pasverti tai, ką jis žino. Jei pažvelgtume į tai šiek tiek daugiau per filosofinę prizmę – refleksija yra tam tikras įprasminimas savo veiksmų, savo santykio su aplinka per savianalizę. Bet čia jau palikčiau kitam straipsniui, nes tikrai galima nerti giliau.

Tikiuosi, kad šiuo straipsniu sužadinau smalsumą apie patirtinius mokymus ir, tiesiog, mokymasi, kuris, mano akimis, jei daromas nepaskubomis – gali padėti pasiekti pokyčių tiek asmeniškai, tiek komandoje, tiek ir visoje organizacijoje.

Pabaiga, jei norite sukurti unikalią patirtį savo komandai – #Peškom žygių sezonas jau įsivažiavo ir ugdymo programą jūsų komandai tikrai atitaikysime pagal esamus iššūkius.